Virusinės Ligos Ir Imuniteto Stiprinimas
Šaltuoju mėtu laiku silpnėja imuninė sistema ir virusai bei bakterijos ima atakuoti mūsų organizmą. Tuomet laiku ar netinkamai gydant peršalimą, viršutinių kvėpavimo takų ligas, jos slenka gilyn ir sukelia komplikacijas.
Kaip gali pasireikšti imuniteto susilpnėjimas? Vienas pirmųjų susilpnėjusio imuniteto požymių yra dažnos slogos, peršalimai. Gleivinės uždegimas, paburkimas. tekanti nosis yra vienas peršalimo požymių. Virusų sukeltam peršalimui būdinga ūminė sloga, taip pat gali varginti konjunktyvitas, kosulys, pūslelės ir opos ryklėje bei tonzilėse, silpnumas, galvos skausmas. Prisidėjus bakteriniams sukėlėjams, pradedama karščiuoti, vargina stiprus gerklės skausmas, padidėja pažandžio limfmazgiai, atlikus kraujo tyrimus nustatomi pokyčiai. Sloga gali komplikuotis adenoidini (dažna komplikacija sergant vaikams), ūminiu faringitu, tonzilitu ar ūminiu laringitu, gali sukelti vidurinės ausies ligą. Esant virusinei slogai padidėja gleivinės kraujagyslių pralaidumas, todėl prasideda kraujavimas iš nosies. Viena dažniausių slogos komplikacijų yra prie-nosinių ančių (sinusų) gleivinės uždegimas – ūminis rinosinusitas.
■ Ūminis rinosinusitas. Sinusų gleivinė yra nosies gleivinės tąsa, todėl uždegimas iš nosies lengvai gali išplisti į prienosinius ančius. Sergant rinosinusitu padaugėja išskyrų iš nosies, išnyksta uoslė, jaučiami galvos, veido skausmai, blogėja bendra savijauta, prasideda karščiavimas, gali paburkti akių vokai, kamuoja galvos skausmas, nuovargis, ausies skausmas ar užgulimas. Sinusitas diagnozuojamas apžiūrint nosies gleivinę (paburkusi, paraudusi gleivinė po vidurine kriaukle, pūlingos išskyros). Pasėlis padeda nustatyti sinusitą sukėlusį mikroorganizmą, o vėliau parinkti tinkamą antibiotiką. Netinkamai gydant ūminį rinosinusitą, gali prasidėti lėtinis sinusitas ar atsirasti grėsmingų komplikacijų: vidurinės ausies uždegimas, plaučių uždegimas, akiduobės infekcijos. Jų simptomas gali būti akių vokų tinimas, paraudimas, išverstaku-mas, dvejinimasis akyse, akių judesių sutrikimas, staigus regos pablogėjimas.
■ Vaikams sloga neretai komplikuojasi adenoiditu. Tada sutrinka kvėpavimas pro nosį, vaikai vaikšto, miega prasižioję, knarkia.
■ Ūminiam faringitui būdingas skausmas, ryklės graužimas, peršėjimas, skausmingas rijimas. Apžiūrint matoma paraudusi ir paburkusi ryklės gleivinė, paryškėję limfiniai folikulai ant ryklės užpakalinės sienelės. Gydoma ryklės purškalais, mentolio, eukaliptų eterinių aliejų ar propolio turinčiomis pastilėmis, gerklė skalaujama šiltais skysčiais, dezinfekuojamaisiais tirpalais, skiriama analgetikų.
■ Ūminis tonzilitas (gomurinių migdolų uždegimas) pasireiškia ūminiais bendriniais uždegimo požymiais (šaltkrė-čiu, karščiavimu iki 40 °C, galvos skausmu), stipriu ryklės skausmu, negalėjimu nuryti seilių ar maisto. Skausmas gali plisti į ausį, neretai padidėja pažandžio limfmazgiai.
Skiriama antibiotikų, analgetikų, antiseptinių priemonių ryklei skalauti. Reikia gerti daug skysčių, valgyti skystą, šiltą maistą.
■ Nosies ir ryklės uždegimo tąsa dažnai tampa ūminis laringitas. Tada vargina balso užkimimas, sausas, vėliau drėgnas kosulys, gleivių atkrenkš-timas, atkosėjimas. Reikėtų kuo mažiau kalbėti, nešnabždėti, nepamiršti gerti daug skysčių. Taip pat skiriamos uždegimą mažinančios inhaliacijos su mentolio, eukaliptų eterinių aliejų turinčiais tirpalais, sunkesniais atvejais – inhaliacijos su adrenalino tirpalu.
■ Kraujavimaas iš nosies.
Esant virusinei slogai, ypač sukeltai gripo virusų grupės, padidėja gleivinės kraujagyslių pralaidumas, todėl prasideda kraujavimas iš nosies į išorę ar į nosiaryklę. Kraujavimas iš nosies stabdomas dedant šaltą kompresą, vatos tamponais su peroksido ar adrenalino tirpalu (vaikams adrenalinas nevartojamas).