Persivalgymas – Sveika Mityba
Dažniausiai mūsų mitybą koreguoja spartus gyvenimo tempas. Neturime laiko pagalvoti, ką šiandien gaminsime, nes šaldytuve gausu pusgaminių, arba pasitenkiname greitu maistu kavinėje. Ne vienam atrodo, kad indelis jogurto ryte arba benzino kolonėlėje nusipirkta šviežia bandelė, kurios galiojimo terminas beveik mėnuo, bus puikus užkandis prie puodelio kavos darbe. Esame susikūrę neva sveikos mitybos įpročius, bet pietaujame neatitraukdami akių nuo kompiuterio ekrano, vakarieniaujame prie televizoriaus. Nė nepajuntame, ką ir kiek suvalgome. Užkemšame skrandį ir džiaugiamės, kad nuraminome „kirminiuką”. Dar blogiau, kai pietūs – keli puodeliai stiprios kavos. Beje, anot kinų medicinos, kava eikvoja mūsų gyvybinę energiją. Tad piktnaudžiaudami šiuo gėrimu, dvidešimčia metų sutrumpiname gyvenimą. Bet tai — kita tema.
Anot mitybos specialistų, didžiausia bėda ta, kad valgymas laikomas tuščiu laiko švaistymu. Kai valgome paskubomis, susinervinę ar užsiėmę pašaliniais darbais, organizmas negali suvirškinti ir įsisavinti maisto medžiagų. Smegenys negauna signalo, kad reikia išskirti virškinimo sulčių, fermentų. Na, o to pasekmes esame pajutę, ko gero, visi: sunkumas skrandyje, nuovargis, sumažėjęs darbingumas, pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, skrandžio spazmai. Tai – tik pirmieji nuolatinio persivalgymo simptomai. Gerai nesuvirškintas maistas ima pūti, rūgti, dėl to kaupiasi toksinų ir šlakų. Iki ligos-vienas žingsnis.
Košmariški sapnai -persivalgymo pasekmė
Tie, kurie visą dieną neturėjo laiko normaliai pavalgyti, vos uždarę namų duris, skuba praverti kitas – šaldytuvo. Mintyse kirba viena: „Pagaliau atsigriebsiu už visą dieną. Ką čia suvalgius riebesnio ar saldesnio?!” O po vėlyvos sočios vakarienės pilnu skrandžiu skubame į lovą – juk rytoj laukia ne mažiau įtempta darbo diena. Tačiau ramų ir saldų miegą sutrikdo košmariški sapnai. Prisikirtus skrandis naktj neįstengia apdoroti maisto, tad sapne nepatenkintas viršininkas ar kolega virsta apskru-dusia vištos šlaunele. Arba išbudina dar baisesni naktiniai reginiai ir veriantis skrandžio skausmas. Puolame gerti virškinimą gerinančių vaistų pykdami ne ant savęs, o ant organizmo: „Visą dieną ariau kaip jautis, nejaugi dar ir naktinę pamainą teks atidirbti.” Pagaliau, prisiriję vaistų, ramiai užmiegame iki ryto, kurį pradedame išsvajotu puodeliu aromatingos kavos. Nesusimąstome, kad išerzintam skrandžiui tai – it dūris peiliu. Ir vėl viskas iš naujo: visur tekini, paskubomis. O vakare – į lovą pilnu skrandžiu. Taip gyvenant anksčiau ar vėliau sveikata sušlubuos. Deja, kol liga neužklupo, retas susimąstome, ką darome ne taip.
Šventės – ne persivalgyti
Laimė, mūsų gyvenimą puošia šventės, leidžiančios atsipūsti nuo organizmą alinančio beprotiško tempo. Tačiau daugeliui Velykos ar Kalėdos virsta tradiciniu apsirijimu. Gausiai vaišėmis nuklotas stalas – tarsi įrodymas, kad dar gerai gyvename ir turime ką valgyti. ir nė motais, kad ne maisto kiekis, o jo kokybė yra svarbiausias gero, vadinasi, sveiko, gyvenimo rodiklis. Vis dėlto nepaisydami sveikos mitybos tiesų, dažniausiai per šventes kemšame tiek, kiek telpa. Negana to, maišome produktus: silkė, mišrainės, mėsa, tortas, vaisiai. Visa tai užgeriame svaigiaisiais gėrimais. Kodėl ne, juk apstu stebuklingų priemonių, leidžiančių per šventes apsiryti ir nejusti jokių pasekmių. Deja, viskas palieka žymių…
Tad artėjančių švenčių proga linkime iš tiesų atsipūsti, pailsinti akis nuo kompiuterio ir televizoriaus ekranų, skrandį – nuo „valdiško” maisto. Užuot tikrinę beribes skrandžio galimybes, šiemet išeikite jkvėpti oro, sugalvokite atrakcijų gamtoje, surenkite iškylą miške su rungtimis ir žaidimais. Kodėl nesukūrus sveikatą tausojančių ir gražesnių Velykų tradicijų? Bent jau nuspręskite nekreipti dėmesio j stulbinamas reklamas, o atsižvelkite į gerai žinomus, bet vis dar ignoruojamus natūralius organizmo poreikius.