SKYDLIAUKĖS LIGOS IR GYDYMAS
Skydliaukė – vienas svarbiausių mūsų organų. Jis dažnai vadinamas antrąja širdimi. Skydliaukės veikla turi įtakos visam mūsų or ganizmui, emocijoms ir gyvenimo kokybei. Tad labai svarbu reguliariai tirti skydliaukę, ypač jeigu kas nors iš šeimos narių serga ar yra sirgęs skydliaukės ligomis.
KUR YRA SKYDLIAUKĖ? KOKIĄ FUNKCIJĄ JI ATLIEKA?
Skydliaukė – drugelio formos belatakė liauka – yra apatinėje kaklo dalyje, priešais trachėją. Joje gaminami hormonai tiroksinas, trijodtironinas ir kalcitoninas. Tiroksinas ir trijodtironinas reguliuoja medžiagų apykaitą: kuo daugiau šių hormonų yra kraujyje, tuo greitesnė medžiagų apykaita. Kalcitoninas skatina kauluose kauptis kalcį.
Jei skydliaukė išskiria per daug hormonų, jaučiamės labai aktyvūs (išsivysto hipertireozė), jei per mažai – nusilpę ir išsekę (atsiranda hipotireozė).
KODĖL SUTRINKA SKYDLIAUKĖS VEIKLA?
Skydliaukės ligomis moterys serga aštuonis kartus dažniau nei vyrai. Šios liaukos veikla neretai sutrinka per nėštumą, menopauzę ar kūdikį maitinant krūtimi, taip pat kai organizme stinga jodo. Skydliaukės veiklą gali išderinti ilgą laiką vartota hormoninė kontracepcija.
Skydliaukės ligas lemia ir paveldimumas, užterštas oras, infekcijos, netinkama mityba, stresas ir, be abejo, radiacijos padidėjimas. Skydliaukės ligos mažina lytinį potraukį. Pastojusioms moterims, kurios serga skydliaukės ligomis, padidėja rizika persileisti.
KOKIE SUTRIKUSIOS SKYDLIAUKĖS VEIKLOS SIMPTOMAI?
Sutrikusi skydliaukės veikla dažnai painiojama su širdies, nervų, virškinimo trakto ar net ginekologinėmis ligomis. Susirgus hipertireoze iš pradžių nebūna ryškių simptomų. Gali atsirasti dirglumas, irzlumas, varginti nuotaikų kaita. Suaktyvėjus skydliaukės veiklai, juntamas energijos antplūdis, rodos, galėtume kalnus nuversti. Dėl padidėjusio jautrumo ir aktyvumo sunku atsipalaiduoti, atsiranda įtampa ir nerimas. Nors apetitas geras, netgi padidėjęs, krinta svoris. Sutrinka mėnesinių ciklas, gausiau prakaituojama. Gali pasireikšti išverstakumas, nes nusilpsta akies obuolio raumenys. Tai – hipertireozės, vadinamojo difuzinio toksinio gūžio (Bazedovo ligos), požymiai. Sergant Bazedovo liga, organizmas pradeda gaminti antikūnus ir, didėjant skydliaukei, išskirti daugiau tiroksino. Skydliaukės hiperfunkcija dažniau serga vaisingo amžiaus moterys. Paprastai ši liga paveldima ir šeimoje ja serga keli asmenys.
KAIP DIAGNOZUOJAMA HIPERTIREOZĖ?
Hipertireozė diagnozuojama atsižvelgus j simptomus, atlikus medicininę apžiūrą ir nustačius tiroksino bei skydliaukę stimuliuojančio hormono tireotropino kiekį kraujyje. Sergant hipertireo-ze, tiroksino kiekis kraujyje būna didesnis, o tireotropino – mažesnis už normalų. Skydliaukės mazgai diagnozuojami ultragarsu, gali būti atliekama skydliaukės scintigra-ma, mazgų biopsija.
KAIP GYDOMA HIPERTIREOZĖ?
Tai gali nuspręsti tik gydytojas en-dokrinologas, įvertinęs ligonio ligos priežastis bei laipsnį, paciento amžių ir bendrą sveikatos būklę. Paprastai skiriama pernelyg intensyvią skydliaukės veiklą slopinančių vaistų tire-ostatikų. Kai skydliaukė yra smarkiai padidėjusi ir vaistai nepadeda, ji gali būti operuojama.
KAS YRA GŪŽYS?
Gūžys – padidėjusi ir išvešėjusi skydliaukė, dėl kurios kaklas atrodo patinęs. Gūžys gali būti vos pastebimas ar net greipfruto dydžio. Jis gali atsirasti sergant ir hipertireoze, ir hipotireoze. Kartais gūžys išsivysto gydant hipertireozę antitiroidiniais vaistais. Labai didelis gūžys gali imti spausti stemplę ir trachėją, apsunkinti rijimą ir kvėpavimą. Tokiais atvejais operuojama ir šalinama visa skydliaukė arba jos dalis.
Kai kurioms moterims skydliaukė nedaug padidėja per brendimą, nėštumą, tačiau funkcionuoja normaliai ir, pasibaigus šiems periodams vėl susitraukia iki normalaus dydžio.
KAS YRA HIPOTIREOZĖ IR KOKIOS JOS ATSIRADIMO PRIEŽASTYS?
Hipotireozė yra skydliaukės veiklos susilpnėjimas. Dėl to organizme sumažėja hormono tiroksino, kuris reguliuoja medžiagų apykaitą. Ji ima lėtėti. Neretai moterys skundžiasi, kad, nors ir laikosi dietos, priauga kelis kilogramus.
Jei pastebėjote, kad sulėtėjo reakcija, sunkiau susikaupti, retas pulsas, vargina ankštumo pojūtis kakle, nuolat būnate pavargusi, kreipkitės į gydytoją. Neretai šj skydliaukės sutrikimą lydi depresija.
Dažniausiai skydliaukės hipofunkci-ja būna paveldima – ją lemia Hashi-moto liga, t. y. autoimuninis sutrikimas. Jeigu kas nors iš šeimos narių ja serga, reikėtų reguliariai skydliaukės tyrimus atlikti ir kitiems šeimos nariams. Hipotireozę gali sukelti ir kai kurie vaistai, švitinimas, skydliaukės uždegimas, ankstesnis gydymas radioaktyviuoju jodu ir kt.
KOKIE HIPOTIREOZĖS SIMPTOMAI?
Jų gali būti įvairių, nes sumažėjęs hormono tiroksino kiekis veikia beveik visus organus. Dažniausias požymis – padidėjusi skydliaukė. Be to, ima didėti svoris. Daugelis žmonių mano, kad susirgus hipotireoze tun-kama. Nors ja sergant sulėtėja medžiagų apykaita, iš tikrųjų dėl šios ligos kūno svoris padidėja tik 2-5 kg. Daugiausia šio svorio sudaro susikaupę skysčiai. Pradėjus gydytis tiroksinu, šie papildomi kilogramai dažniausiai nukrinta.
Sergant hipotireoze, trinka mėnesinių ciklas, retėja širdies ritmas, padidėja jautrumas šalčiui, taip pat kamuoja nuovargis, mieguistumas, stinga energijos. Daugeliui žmonių ima sausėti oda, skilinėti nagai, atsiranda pabrinkimų. Neretai kietėja viduriai, padidėja choleterolio kiekis kraujyje. Kai kuriems žmonėms stingsta arba silpsta raumenys, prasideda depresija.
KAS YRA SKYDLIAUKĖS MAZGAI IR KAIP JUOS ATPAŽINTI?
Skydliaukėje kartais susiformuoja nedideli mazgai. Dažniausiai jie būna nepiktybiniai, nors pasitaiko ir vėžinių. Skydliaukės mazgų dažniau atsiranda vyresnio amžiaus moterims. Mazgų atsiradimo tikimybė padidėja, jei žmogus buvo paveiktas radioaktyviaisiais spinduliais.
Kadangi skydliaukės mazgai sudaryti iš normalaus skydliaukės audinio, jie gali gaminti tiroksiną. Padidėjęs jo kiekis kraujyje gali paskatinti vystytis hipertireozę. Šiai ligai būdinga pagreitėjusi medžiagų apykaita, padažnėjusi širdies veikla, nuotaikų kaita, nerimas ir irzlumas.
AR JODAS TURI ĮTAKOS SKYDLIAUKEI? KOKIE PRODUKTAI GERINA JOS VEIKLĄ?
Taip. Ir jodo perteklius, ir trukumas gali sukelti įvairių problemų. Dažniausiai mūsų platumų žmonėms jo trūksta. Kadangi jodas nesikaupia organizme, jo turime gauti nuolat. Jodo organizmas nepasisavina nei per odą, nei per orą, tad vienintelis būdas papildyti jo atsargas yra maistas. Jodo dienos norma – 0,15-0,3 mg.
Natūralus jodo šaltinis – jūros kopūstai ir jūrų gėrybės, įvairios jūrinės žuvys, taip pat saulėgrąžos, kiaušiniai, pienas, joduota druska, svogūnai, duona, bulvės, vanduo. Beje, jodą pasisavinti trukdo švieži brokoliai, ropės ir kopūstai.
Tags: skydliauke > skydliauke tyrimai > skydliaukes gydymas > skydliaukes ligos > skydliaukes padidejimas > skydliaukes sutrikimai