Profilaktiniai sveikatos būklės tyrimai padeda užkirsti kelią ligoms
Sveikata – viena didžiausių vertybių. Žmogus dažnai susimąsto ir pradeda vertinti tik tai, ko neteko. Taip yra ir su sveikata. Kiekvienas turi teisę būti sveikas ir mokėti sveikatą išlaikyti kuo ilgiau. Nes sveikata per daug brangi visomis prasmėmis, kad ja rūpintųsi vien mus gydantys medikai. Su sveikata susijusias problemas turi spręsti ne tik medicinos darbuotojai, bendruomenė, bet ir pats žmogus. Kiekvienas asmuo privalo jausti atsakomybę už sveikatą, gilinti žinias ir tobulinti sveikatos stiprinimo įgūdžius.
Pasaulinės Sveikatos Organizacijos (PSO) duomenimis medicininės priemonės sveikatą ir gyvenimo trukmę sąlygoja tik 10%, aplinkos ir darbo sąlygos – 20%, paveldimumo faktoriai – 20%, o likusius 50 % lemia gyvenimo būdas, t. y. tiek, kiek žmogus pats rūpinasi, kad išsaugotų savo sveikatą.
Be taisyklingos mitybos, judėjimo, aktyvaus laisvalaikio leidimo, tinkamo poilsio, reguliaraus miego bei kitų sveikatą stiprinančių veiksnių, labai svarbu periodiškai tikrintis ir tam tikrus fiziologinius sveikatos tyrimus – gliukozės, cholesterolio, hemoglobino kiekį kraujyje, bent kartą per metus pasidaryti kaulų tankio matavimus. Profilaktiniais sveikatos būklės tyrimais siekiama kuo anksčiau nuspėti ligas ar nustatyti jas ankstyvoje stadijoje, kad nedelsiant būtų imtasi reikiamų priemonių jas įveikti, neleisti plisti bei komplikuotis.
Kodėl taip svarbu sekti gliukozės ir cholesterolio kiekį kraujyje? Arterinė hipertenzija, padidėjęs mažo tankio cholesterolio kiekis bei maža didelio tankio cholesterolio koncentracija kraujyje, padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje – visi šie veiksniai sukelia širdies ligas, insultą bei cukrinį diabetą.
Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje gali sukelti 2 tipo cukrinį diabetą, o ilgalaikis gliukozės kiekio padidėjimas kraujyje lemia smulkiųjų kraujagyslių pažeidimą, sukeliantį širdies, inkstų, akių, nervų sistemos ligas, insultą.
Siekiant vengti širdies ir kraujagyslių ligų būtina kuo anksčiau susirūpinti sveikata – reguliariai atlikti cholesterolio, gliukozės ir mikroelementų kiekio kraujyje lyrinius, matuoti kraujospūdį ir širdies ritmą, koreguoli gyveninio būdą. Ne mažiau svarbu sekti ir hemoglobino kiekį kraujyje. Hemoglobinas yra sudėtinė raudonųjų kraujo ląstelių, kurios vadinamos eritrocitais, dalis. Jos atsakingos už deguonies išnešiojimą į organus ir audinius. Hemoglobino gamyboje dalyvauja geležis, kurios šaltinis yra maistas. Jei su juo organizmas geležies gauna nepakankamai, mažėja hemoglobino kiekis ir vystosi lėtinė kraujo liga – mažakraujystė. Jos padarinys – organai nepakankamai aprūpinami deguonimi ir pradeda trikti jų funkcijos. Dėl to svaigsta galva, kankina nuovargis, silpnumas.
Pernelyg mažas hemoglobino kiekis kraujyje – tai paskutinė mažakraujystės stadija. Šis tyrimas patvirtina, kad liga jau įsisenėjusi. Tačiau būna atvejų, kai sergama vadinamąja paslėpta anemija, žmogus jaučia visus anemijos požymius, o pokyčių bendras kraujo tyrimas dar nerodo.
Kaulų tankio matavimas – densitometrija – rekomenduojama visoms 35 – 40 metų amžiaus moterims. Anksčiau išsitirti verta sergančioms mitybos sutrikimais (anoreksija bei bulimija), profesionalioms sportininkėms, moterims, kurioms pašalinta gimda, sergančioms astma bei skydliaukės ligomis. Kodėl svarbus šis tyrimas? Mažėjantį kaulų tankį būtina nustatyti kuo anksčiau, kol dar nepradėjo lūžinėti kaulai. Laiku tai pastebėjus ir taikant tinkamas priemones (gydomąją mankštą, pakaitinę hormonų terapiją, specialią dietą, kalcio preparatus), galima išvengti osteoporozės.
Sulaukusiems keturiasdešimties metų asmenims rekomenduojama reguliariai pasitikrinti akispūdį. Tai pati geriausia rimtos akių ligos – glaukomos profilaktikos priemonė. Dar vienas svarbus sveikatos būklės profilaktinis tyrimas – venų vožtuvų tyrimas, jo metu fiksuojama kraujo tėkmė. Kas antrai moteriai ir kas ketvirtam vyrui, kurie kreipiasi į šeimos gydytoją, nustatoma sutrikusi kojų veninė kraujotaka. Šio tyrimo metu galima vertinti venų vožtuvų funkciją ir laiku nustatyti sutrikusią veninę kraujotaką. Dažniausiai jis pasireiškia galūnės patinimu, skausmu (maudimu), nuovargiu, o vėliau progresuodamas pereina į lėtinį venų nepakankamumą ir sutrikdo galūnės audinių mitybą.