Vaismedžių Ir Vaiskrūmių Poreikis Vandeniui
Vanduo būtinas augalams. Tačiau per vasarą daugiamečiams augalams reikiamo vandens kiekis stebina vaizduotę. Pavyzdžiui, 1 are žemės sklypo augančiam obelų sodui per sezoną reikia 35-70 kubinių metrų vandens (daugiau nei 3500 kibirų).
Pastebėta, kad tik 1 – 2 proc. šio vandens kiekio vaismedžiai įsisavina savo poreikiams, o kitas vandens kiekis išgaruoja į atmosferą.
Medžiai ir krūmai tarsi siurbliai be perstojo pumpuoja vandenį iš dirvos į atmosferą. Kas verčia augalus dirbti šį gigantišką ir iš pirmo žvilgsnio beprasmišką darbą?
Šį darbą dirbti augalus verčia jų mitybos poreikiai; augalai sugeba jiems reikalingas mineralines medžiagas įsisavinti tik iš nedidelės koncentracijos tirpalų. Todėl norėdami įsisavinti jiems reikalingą mineralinių druskų kiekį, augalai priversti perpumpuoti didžiulį skysčių kiekį.
* Karštomis vasaros dienomis augalams reikia vė-sintis.
Šviesa gyvybiškai būtina lapams, tačiau ta pati šviesa karštomis vasaros dienomis lapus labai perkaitina, o vandens garinimas iš lapų ypač veiksmingas lapų atvėsinimo būdas.
* Verta atminti, kad augalai patys sau gamina organines medžiagas. Organinėms medžiagoms gaminti augalams reikalinga ne tik šviesa, bet ir vanduo bei anglies dvideginis. Augalai šias medžiagas įsisavina vienu metu: vandenį iš dirvos, o anglies dvideginį iš atmosferos. Techniškai šių medžiagų įsisavinimas – gana sudėtingas, todėl šį darbą augalai gali atlikti tik suvartodami didelį skysčių kiekį. ***
Laimei, medžiai ir krūmai savimi pasirūpinti ir vandens gauti sugeba patys, o lieti juos tereikia ypač karštomis ir sausomis dienomis.
KAI VANDENS YRA PERNELYG DAUG
Atrodytų, kuo daugiau augalai gauna vandens, tuo geriau. Tačiau ši nuomonė yra klaidinga. Atminkite, kad vandens perteklius augalams yra žalingas, nes vandens perteklius neleidžia augalams gauti pakankamo oro ir šilumos kiekio. Kas atsitinka medžiams ir krūmams, kai vegetacinis periodas būna ypač lietingas? Kai vegetacinis sezonas būna ypač lietingas, dirva palaipsniui tarsi šlapia kempinė prisigeria vandens, todėl dirva praranda beveik visą jame buvusį orą.
Tokiomis sąlygomis naudingoji dirvos mikroflora nebegali dirbti, o dirvožemis dar labiau atvėsta.
Šaltame dirvožemyje, kuriame nėra oro, augalų šaknys uždūsta ir žūva.
Lietus ir vėsa sudaro idealias sąlygas vystytis ir plisti augalų ligoms. Būtent lietingomis vasaromis augalus neretai pažeidžia įvairiausios ir net nežinomos ligos.
* Nuo drėgmės pertekliaus nukenčia ir dirvožemis, nes lietus gali nuplauti derlingąjį dirvožemio sluoksnį.
* Lietingomis vasaromis būtina imtis priemonių, apsaugančių augalus ir dirvą nuo pernelyg gausaus vandens kiekio.
Kai kada tenka iškasti griovelius vandeniui nubėgti ar įrengti specialias drenažo sistemas.
Sunkų molio dirvožemį patariama pagerinti ir į jį suberti reikiamą kiekį smėlio ir organinių medžiagų.
Jei dirvožemis lengvai ir trumpam sudrėksta, dirvožemį šalia augalų patariama mulčiuoti puriomis medžiagomis.
* Jei šalia medžių ir krūmų buvo atviras dirvos paviršius, tai po gausaus lietaus jame susidaro kieta žemės pluta, kurią būtina supurenti kauptuku ir taip pagerinti dirvožemio ventiliaciją.