Stuburo ligos
Žiema – metas, kai padaugėja patempimu, sumušimų, sąnariu skausmų, paūmėja ir senos stuburo ligos – osteochondrozė, išvaržų sukeliami audinių pažeidimai ir kitos. Juk žmogaus organizmą veikia šaltis, sumišęs su drėgnu jūriniu klimatu, dažna orų kaita. Sąnarius pamėgsta skausmai ir persirgus peršalimo ligomis, tarp jų ir gripu, angina, sinusitu.
O kur dar žiemos sportas – slidinėjimas, čiuožimas rogutėmis. Ar tiesiog “pasisveikinimas” su slidžiu šaligatviu? Tad kaip saugoti savo karkasą?
Stuburo bėdos jaunėja
Ateroskleroze (liga, kai kalkėja kraujagyslės) serga net mokyklinio amžiaus vaikai; jaunosios kartos, leidžiančios laisvalaikį ne gamtoje ar sporto aikštelėje, o prie kompiuterio, ne vieno stuburas neretai yra tokios būklės kaip jų tėvų ar net senelių. Stuburą saugoti, o susižeidus tinkamai jam padėti, turėtų senas ir jaunas, ypač – jaunimas, kuris, pakilęs nuo rašomojo stalo ir nepamankštinęs, neapšildęs raumenų, neretai stojasi ant slidžių, ir raumenų patempimas, lengva trauma beveik garantuota. Jaunėja ir osteochondrozė, kas penktas trisdešimtmetis ir vyresnis asmuo kenčia nuo tarpslankstelinių diskų išvaržos.
Kiekvienam 1000 suaugusiųjų tenka 122 ligoniai, kurių pažeista stuburo funkcija. O
kas penktam stuburo osteochondrozė esti kartu su deformuojančia vieno ar kelių sąnarių artroze. Tai nustatė užsienio mokslininkai.
Kai simptomai vėluoja
Sakoma, jei žinotum, kur parpulsi, iš anksto pasidėtam pagalvę. Jei žmonės žinotų apie prastą savo stuburo būklę, imtųsi priemonių. Bet žmogus gali labai ilgai nežinoti, kad serga stuburo liga, mat pirmuosius rimtesnius pavojaus signalus organizmas ima siųsti, kai stuburo pakitimai jau suvešėję.
Išsaugoti sveikatą nesportuojant, gyvenant pasyviai, neįmanoma. Kai žmogus nejuda, atostogauja ir jo stuburas bei sąnariai. Dėl to pradeda senti tarpslanksteliniai stuburo diskai, kurie dėl savo anatominių ypatybių maitinami prasčiau nei kiti audiniai. Tik žmogui judant, stuburo diskai gauna pakankamai jiems reikalingų medžiagų. “Nemaitinami” jie praranda elastingumą, tvirtumą, dėl staigesnio kryptelėjimo ar judesio gali susiformuoti disko išvarža ar net kelios.
Išvaržos ima spausti aplinkinius audinius ir nervų receptorius, kuriais gausiai aprūpinti diskus supantys audiniai. Tuomet žmogus pajunta nugaros ar sprando raumenų skausmą.
Kaklo skausmai, kylantys dėl kaklinės dalies stuburo slankstelių pažeidimų, gali kilti priepuoliais. Kartais kaklą perveria staigūs skausmai, kartais vargina ilgai trunkantis arba su judesiais susijęs maudimas. Gręžiantis ar bukas skausmas kakle, krūtinėje, pa-ūmėjantis tam tikrų judesių metu. Bet dažniausiai skausmai kyla rytais, ypač išmiegojus ant nepatogios pagalvės. Po to keletą valandų ar iki vakaro lydi jausmas, kad kaklas tarsi sustingęs.
Kaip minėjome, žiemą žmonės dažnai patiria traumų. Jei skausmas perveria staiga – sportuojant ar griuvus, skaudamą vietą patartina nedelsiant atšaldyti (tam tiks šaltas kompresas, sniegas, įvairūs gydomieji šaldantys tepalai). Šildyti pažeistą vietą galima tik nuo antrosios paros. Vietiškai patartina vartoti uždegimą slopinančius ir skausmą mažinančius tepalus, gelius. Atpalaiduoti pertemptus raumenis, taip pat padės masažas, įtrynimai gydomaisiais tepalais.