RŪKYMO ŽALA
Visi tik ir kalba, kokios cigaretės yra kenksmingos ne tik rūkalių, bet ir aplinkinių sveikatai. Įvairios priemonės, tokios kaip rūkalų kainų kėlimas, rūkymo tam tikrose vietose draudimas, užrašai apie rūkymo žalą ant pakuočių, paskaitos bei laisvai prieinama informacija, rodos, nė kiek nemažina rūkančiųjų skaičiaus. Statistika skelbia, kad jų pasaulyje nuolat daugėja.
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, rūko beveik kas trečias pasaulio gyventojas, o rūkymas pasaulyje įgavo epidemijos pobūdį. Praėjusiame amžiuje nuo rūkymo sukeltų ligų pasaulyje mirė per 100 mln. žmonių. Jei toliau išsilaikys tokios pat rūkymo tendencijos, šis skaičius XXI a. gali pasiekti milijardą. Lietuvoje pastaruoju metu pradeda rūkyti ir rūko vis jaunesni vaikai bei paaugliai. Tyrimais įrodyta, kad šeimose, kuriose rūko mama, vaikai pradeda rūkyti dažniau nei tose šeimose, kur rūko tik tėvas arba nerūko nė vienas iš tėvų.
Cigaretės labiausiai pavojingos ne dėl nikotino. Jų cheminė sudėtis išties stebina: tai ir acetonas, dar naudojamas dažuose, viena stipriausių kance-rogeninių medžiagų benzpirenas, amoniakas, plačiai naudojamas gamnant azotines trąšas, formaldehidas, naudojamas ir plastmasės gamyboje. Taip pat yra ir sunkiųjų metalų, tokių kaip švinas, kadmis, kurie kaupiasi organizme ir iš lėto jį nuodija. Degant cigaretei, išsiskiria anglies monoksido – ta pati medžiaga išmetama ir per automobilių išmetamųjų dujų vamzdžius. Nuteistieji mirčiai dujų kamerose įkvepia vandenilio cianido – ir jo yra cigaretėse. Skaitykite kaip mesti rukyti.