Mesti Rūkyti Mums Vis Dar Sunku
kaip mesti rukyti
Sunku išvardinti, kiek sykių jau kalbėta, svarstyta apie rūkymo žalą, bet ši blogybė, kaip ir girtuokliavimas, vis dar klesti.
Širdies dienos proga Seime vykusi konferencija parodė, kad mūsų Lietuvėlėje blogų įpročių nors vežimu vežk. Vykdant PSO Tabako kontrolės pagrindų konvenciją, Europos Parlamento rekomendacijas, kai kas padaryta, bet, kaip rodo praktika, to aiškiai nepakanka. Konferencijoje dalyvavo tikras profesūros žiedas: Seimo narys prof. Arimantas Dumčius, Sveikatos mokslų universiteto rektorius prof. Remigijus Žaliūnas, prof. Rimvydas Šlapikas, prof. Rūta Babarskienė. Pranešimus taip pat skaitė doc. Aurelijus Veryga, Nacionalinės sveikatos tarybos atstovas Romualdas Žekas, doc. Eglė Ereminienė, Lina Jančaitytė, Vaida Liutkutė. Seniai žinoma, kad nuo su rūkymu siejamų ligų miršta arba tampa neįgalūs daug jaunų žmonių. Taigi šis žalingas įprotis ženkliai prisideda mažinant ir taip menką mūsų prieaugį.
Norėdamos įveikti tą įprotį, jau 40 šalių ant tabako gaminių pakuočių privalomai įvedė tikrai efektyvius įspėjimus apie sveikatai gresiančius pavojus. Būdinga, kad tokius įstatymus priėmė ir šalys, kurių gyventojų skaičius sparčiai didėja – Brazilija, Tailandas, Egiptas, Iranas, Indija, Meksika, Turkija. Lietuvos tarp jų nėra. Taigi noromis nenoromis vėl tenka priminti apie rūkymo žalą. Tabako dūmuose yra tūkstančiai nuodingų medžiagų, 90 iš jų sukelia vėžį. Lietuvoje kasmet 3 000 žmonių diagnozuojamas plaučių vėžys.
Sergantys kardiologinėmis ligomis rūkoriai miršta 2-3 kartus dažniau. Net jų šeimų nariai (pasyvus rūkymas) ketvirtadaliu dažniau serga kraujagyslių ligomis. Net 75 proc. sergančiųjų kai kuriomis kraujagyslių ligomis – rūkantys. Rūkaliams net 10 kartų didesnė infarkto rizika, kuri metus rūkyti sumažėja per pusę. Pažymėta, kad tabako vartojimas žalingas visomis formomis, taip pat ir jį kramtant, uostant.
Beje, konstatuota, kad agitacinio pobūdžio perspėjimo priemonės mažai efektyvios. Nėra efektyvių, neturinčių šalutinio poveikio vaistų, kurie padėtų atsikratyti šios priklausomybės. Nustatyta, kad nepilnų šeimų vaikai pradeda rūkyti 1,8 karto dažniau. Be to, tėvai mažai bendrauja su vaikais ir taip sumažina savo įtaką jiems. Savaitgaliais tai daro tik 13 proc. tėvų (Olandijoje – 55 proc). Mūsų moksleiviams turėti pinigų yra svarbesnis siekis nei kai kurios moralinės vertybės. Tokiu materializmu mes lenkiame JAV moksleivius. Būdinga, kad mūsų vaikai daugiau geria bei rūko nei JAV mokiniai.
Gamintojai kaip tik ir orientuojasi į moksleivius, kurie pradeda rūkyti 6-7 klasėje, o 11-oje, įgiję proto, jau nori mesti rūkyti, bet tai padaryti jau labai sunku, nes įgaunamą gana stipri priklausomybė nuo nikotino narkotiko.
Pamokomas Turkijos pavyzdys. Ten vyro žodis moteriai įsakymas: duktė netekės be tėvo leidimo, neis į kavinę be vyro ir t.t. Gidai pabrėžia, kad turkės rūko dažniau nei vyrai. Čia jau neveikia jokie vyrų įsakymai – turkės traukia dūmą, nors tu ką. Norint mesti rūkyti tenka kreiptis į šeimos gydytoją, sukaupti visą savo valią. Būdinga, kad rūkančių moterų skaičius ir pas mus nemažėja. Be to jos, ne taip kaip vyrai, nenori kreiptis pagalbos į gydytojus. Nustatyta, kad degant cigaretei, joje temperatūra pakyla iki kelių šimtų laipsnių. Tokius karštus dūmus įkvėpus, plaučiuose kondensuojasi ir nusėda dervos.
Operacijų metu matyti tiesiog juodi plaučiai. Rūkaliai vidutiniškai 14 metų sutrumpina savo gyvenimą, širdies smūgio rizika jiems didesnė 50 proc, susirgę plaučių vėžiu jie miršta lėta ir skausminga mirtimi. Nikotinas pažeidžia spermatozoidus ir sumažina vyrų potenciją, kenkia nėščiosios vaisiui.
Gamintojai propaguoja „lengvas” cigaretes. Tai iliuzija, nes jų šonuose tik padaromos skylutės, todėl oras praskiedžia dūmus ir tik atrodo, kad jie nėra tokie stiprūs. Deja, mūsų visuomenė, žymūs žmonės vis dar abejingi šiai problemai. Vienos konferencijos metu prašyta politikų, mokslo, meno žmonių, garsių sportininkų kreiptis į žmones ir kviesti juos nerūkyti. Neteko girdėti tokių kvietimų.
Prof. Rimvydas Šlapikas yra sakęs, kad infarktas klastingesnis net už vėžį, o jo palydovai – rūkymas, stresas. Gamintojai, norėdami išsaugoti pelnus, sugalvoja vis naujų reklamos būdų: reklamoje vyras su cigarete visada gražus, raumeningas, o moterys – manekenių grožio, nors rūkaliai tikrai tokie niekada nebūna. Reklamai naudojamas kinas, sportininkai, televizijos žvaigždės. Rūkalų gamintojai visaip slepia tiesą apie tabako žalą, apie tai nekalbama spaudoje. Konferencijoje daug kalbėta, kad būtina įpareigoti gamintojus ant pakelių konkrečiai nurodyti, kokią žalą daro rūkymas. Dalyviams pristatyta doc. Aurelijaus Verygos sudaryta knyga „Rodykim tiesą. Vaizdiniai įspėjimai gali išgelbėti gyvybę”. Jei ir mes įpareigosime gamintojus taip daryti, tai būtų nors mažas postūmis daugeliui susimąstyti.
Tags: mesti rukyt > mesti rukyti > mesti rukyti akupunktura > mesti rukyti audio > mesti rukyti filmas > mesti rukyti knyga > mesti rukyti vaistai > mesti rukyti video