Axel: Baldai, Durys, Remontas, Sveikata, Kompiuteriai

MAISTO MEDŽIAGOS

Maisto medžiagos – tai medžiagos, reikalingos organizmui kaip energijos šaltinis ir statybinė medžiaga, kad jis tinkamai vystytųsi ir galėtų tarnauti ilgus metus.

it´s whats for dinnerRiebalai – ląstelių energijos šaltinis, jie skatina riebaluose tirpstančių vitaminų įsisavinimą organizme. Riebalai būna natūralūs (augaliniai aliejai, gyvulių taukai) ir dirbtiniai (majonezas, margarinas). Dar skirstomi ir pagal tai, kokią įtaką daro cholesterolio kiekiui kraujyje:

■    riebalai, kurie didina cholesterolio kiekį, arba prisotintieji riebalai, – mėsa, sūris, lašiniai, pienas, rūkyti produktai, palmių aliejus;

■    riebalai, kurie neaktyviai skatina cholesterolio atsiradimą, – austrės, kiaušiniai, paukštiena be odos;

■    riebalai, kurie mažina cholesterolio kiekį, – augaliniai aliejai (alyvuogių, rapsų, saulėgrąžų, kukurūzų ir kt.).

Omega-3 riebalų rūgštys mažina kraujo krešumą (kraujas nesutirštėja), padeda išvengti širdies ir kraujotakos ligų bei artrito, skatina nervų sistemos vystymąsi ir veiklą, be to, turi priešuždegiminį poveikį. Kadangi omega-3 riebalų rūgščių organizmas pats negali pasigaminti, jų privalu gauti su maistu. Būtų gerai du ar tris kartus per savaitę suvalgyti „žuvies pietus“ (kaskart maždaug po 150 g žuvies) taip, kad pusę nurodyto kiekio sudarytų riebiosios žuvys, nes jose yra daugiau omega-3 riebalų rūgščių (daugiausia jų turi tunai, silkės, lašišos, skumbrės; kiek mažiau – upėtakiai, krevetės ir menkės). Jei žuvies nemėgstate, galite pasirinkti kitus, daug omega-3 riebalų rūgščių turinčius produktus – duoną, kiaušinius, jogurtą ir kt. Omega-3 riebalų rūgščių daugiausia turinčios daržovės yra špinatai, salotos, gūžinės salotos, brokoliai ir žalios paprikos.

Omega-6 neprisotintosios riebalų rūgštys yra svarbi ląstelių, tarp jų ir nervų ląstelių, sudėtinė dalis. Jos padeda išlaikyti normalią odos, plaukų ir nagų būklę. Ypač daug omega-6 riebalų rūgščių yra riešutuose, įvairiose sėklose, kukurūzuose ir saulėgrąžų aliejuje.

Sveikos mitybos specialistai pataria vengti kartu valgyti riebalus ir „bloguosius“ angliavandenius, taip pat per daug vartoti prisotintųjų riebalų, ypač tada, jei turite polinkį į gana aukštą cholesterolio kiekį kraujyje. Riebalus reikia derinti su įvairiomis daržovėmis, pirmiausia su tokiomis, kuriose gausu ląstelienos. Suvartotų riebalų energinė vertė neturėtų viršyti 20-30 % gautųjų paros kalorijų kiekio.

left hand rotationBaltymai – maistinės medžiagos, kurios aprūpina organizmą amino rūgštimis, o organizmas jas panaudoja naujiems, specifiniams baltymams pasigaminti. Šie baltymai atlieka kelias funkcijas – stiprina audinius, gamina antimedžiagas, reguliuoja medžiagų apykaitą ir skatina chemines reakcijas. Maiste baltymų šaltinis yra pienas bei jo produktai (jogurtas, varškė, grietinė, sviestas, sūris), taip pat mėsa, kiaušiniai ir žuvys. Idealiausia būtų gyvūninės ir augalinės kilmės baltymus valgyti vienodais kiekiais. Per dieną suaugusiam žmogui yra būtina gauti 1 g baltymų 1 kg svorio: moteriai – ne mažiau kaip 55 g, vyrui – ne mažiau kaip 70 g.

Angliavandeniai – organiniai junginiai, susidedantys iš anglies, vandenilio ir deguonies, – yra smegenų, taip pat viso organizmo energijos šaltinis. Pagal tai, kiek ląstelių, kalorijų ir maisto medžiagų juose yra, angliavandeniai skirstomi į „geruosius“ ir „bloguosius“.

■    „Blogieji“ angliavandeniai – tai cukrus grynu pavidalu arba sumaišytas su kitais produktais (tortai, saldainiai, uogienė), visi apdoroti maisto produktai, pavyzdžiui, balta duona, kepama iš baltų miltų, baltieji ryžiai, gėrimai, ypač alkoholiniai, bulvės ir kukurūzai.

■    „Gerieji“ angliavandeniai – tai rupaus malimo grūdai ir ląstelienos turintys produktai, kaip antai pupos, lęšiai, vaisiai ir daržovės.

Ląstelienoje gausu vitaminų, svarbių druskų ir mikroelementų, ji stabdo riebalų kaupimąsi organizme, gerina virškinimą, subalansuoja žarnyno mikroflorą, mažina jame pūtimo ir rūgimo procesus. Ląsteliena veikia žarnyne it šepetys, skatindama atliekų pašalinimą iš žarnų. Ląstelienos yra daržovėse, ankštinėse kultūrose ir neapdorotuose produktuose.

Mineralinės medžiagos – neorganiniai cheminiai junginiai, užtikrinantys organizmo gyvybinius procesus – medžiagų apykaitą, apsaugines reakcijas, kaulinio audinio ir dantų formavimąsi. Jų gauname su maistu, iš dalies su vandeniu ir tik vienintelė mineralinė medžiaga – natrio chloridas, arba druska, – yra specialiai dedama j valgį.

Vitaminai – organiniai junginiai, kurie nedideliais kiekiais yra būtini gyvybiniams procesams užtikrinti. Yra vandenyje tirpstančių (B, C, H, P, PP) ir riebaluose tirpstančių vitaminų (A, D, E, K). Paprastai jų gauname su maistu.

Vanduo palaiko organizmo pusiausvyrą, skatina vandenyje tirpstančių medžiagų įsisavinimą. Jis išnešioja medžiagas j ląsteles ir pašalina iš organizmo medžiagų apykaitos produktus. Sveiki, normaliai dirbantys inkstai gali perfiltruoti net apie 0,7 l skysčio per valandą, t. y. beveik 17 l vandens per parą, tačiau itin didelis suvartojamo vandens ir skysčių kiekis yra per sunki našta visam organizmui. Atminkite, kad su maistu vidutiniškai gaunate 20 % viso per parą reikalingo skysčio.

Vidutinio klimato gyventojų skysčių normos (litrai per parą): vaikams – 1,3-1,7l, vyrams – 3,7l, moterims – 2,7l, nėščiosioms – 3,0 l, maitinančioms – 3,8 l.

Ruth´s Chris Steak HouseKokybiškas vanduo yra skaidrus, malonaus, gaivaus skonio, jame nėra ligas sukeliančių mikrobų, o užterštas, prastos kokybės vanduo kelia pavojų žmogaus sveikatai. Per vandenį plinta ūminės žarnyno infekcijos, kaip antai cholera, vidurių šiltinė, dizenterija, taip pat poliomielitas ir virusinis hepatitas A. Kenksmingi cheminiai junginiai, esantys geriamajame vandenyje, gali patekti j žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą (geriant vandenį) ir per odą (prausiantis ir įkvėpus vandenyje ištirpusių lakiųjų medžiagų). Ilgai vartojant maistui vandenį, kuriame yra kokių nors cheminių žmogui pavojingos koncentracijos medžiagų, galima negrįžtamai sugadinti sveikatą, todėl ypač atidžiai reikia ištirti komuliatyvinių toksinių medžiagų (sunkiųjų metalų ir kancerogenų) buvimą vandenyje, kurį vartojame kasdien. Teisybė, net ir geriamojo vandens dezinfekcijos priemonės skatina įvairių potencialiai pavojingų šalutinių produktų susidarymą, tačiau jų sukelta rizika sveikatai vis dėlto yra maža, palyginti su nedezinfekuoto vandens pavojumi.

Gaunamo vandens kokybę vartotojas pats gali nustatyti iš vandens savybių -skonio, spalvos, kvapo, drumstumo, tačiau objektyvią informaciją apie vandens kokybę ir nekenksmingumą galima gauti atlikus laboratorinius tyrimus. Vandens testavimą pagal mikrobiologinius ir fizikinius cheminius rodiklius, specialisto išvadą apie tai, ar vanduo atitinka galiojančius normatyvinius aktus, galima gauti Valstybinėje visuomenės sveikatos priežiūros tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos, taip pat visuose Visuomenės sveikatos centruose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Alytuje ir kt.).

Testavimo rodiklių apimtį pasirenka pats užsakovas, o prireikus konsultacijos apie tyrimų programą galima kreiptis į specialistą (gydytoją higienistą). Taip pat laboratorijoje telefonu galima gauti informaciją apie vandens mėginių ėmimo procedūrą ir pavyzdžio transportavimo sąlygas. Analizių atlikimo laikas priklauso nuo testuojamųjų rodiklių apimties. Minėtas patarnavimas yra viešas, jo kaina suderinta su LR Sveikatos ministerijos patvirtintu viešųjų patarnavimų kainoraščiu.

Komentarai

Comments are closed.