GRYBAI NENAUDĖLIAI
Pelėsis virtuvėje. Pamiršti uogienės, sūrio, duonos ir kitų maisto produktų likučiai virtuvėje po keleto dienų pasidengia voratinklišku grybienos sluoksniu, pašerpetojusiu baltais, pilkais, žaliais ar juodais plaukeliais. Blizgančiose plaukelių viršūnėse (galvutėse) gausu subrendusių sporų. Jos nuo mažiausio skersvėjo be perstojo sklando ore. Jų visur pilna. O patekusios į tinkamas sąlygas per kelias valandas sudygsta ir greitai išaugina naują pelėsio koloniją. Tik tvarkinga šeimininkė gali apsisaugoti nuo šių nematomų, bet labai pavojingų virtuvės priešų. Jie ne tik sugadina daug sviesto, sūrio, uogienių, duonos ir kitų maisto produktų, bet dar į aplinką išskiria nuodingų, sveikatai pavojingų medžiagų. Drėgni, neišvėdinti namai tuojau pakvimpa pelėsiu. Tai įvairių mikozių sukėlėjai. Pelėsis puola net paliktus nešvarius indus, sriubos ar kompoto likučius.
Trobagrybiui įsibrovus. Vienas pavojingiausių medienos gadintojų — žalingasis trobagrybis (Serpula lac-rymans (Wulf.: Fr.) Bond.). Lotyniškai lacrymans — verkiantis. Trobagrybių yra daugiau nei 70 rūšių. Trobagrybio auka — spygliuočių ar lapuočių mediena, nežiūrint tai, kad ji net nulakuota ar nudažyta. Jeigu grindyse, medinėje pertvaroje ar sijoje arba sienoje susikaupia apie 35% drėgmės, trobagrybis suranda optimaliausias sąlygas ir per trumpą laiką užpultą objektą paverčia šipuliais. O esant 20—26°C temperatūrai ir blogam vėdinimui, šis grybas medinį namą per pusmetį gali paversti griuvėsių krūva. Kartais šis grybas vadinamas namų raupsais. Progai pasitaikius neatsisako popieriaus, audinių, odos, net tinko. Jam nesudė-tinga sutrupinti mūrines sienas, svarbu iš pradžių surasti drėgną plyšelį, o vėliau persikelti per keletą gyvenamo n. n no aukštų visai nesudėtinga. Plonyčiais grybienos laidais grybas toli keliauja. Grybienos laidai bespalviai, ir nepastebi-m.u plinta medienos vandens indais, išsišakojusiomis rievėmis, įtrūkiais. Ir dulkėmis paverčia ne tik medieną, bet ir tinką. Minėto grybo vaisiakūniai labai dideli, iki 50 cm skersmens, kempinės pavidalo, 1—4 cm storio. Prie substrato (grindų, sienos, sijos) silpnai priaugę arba nepriaugę. Iš pradžių balti, vėliau vidurys paruduoja, pakraščiai išlieka balti, o senų parudavę, tik visada atkilę ir paprastai su rudo skysčio lašeliais. Vaisiakūnio paviršius raukšlėtai banguotas. Raukšlelės 1—2 cm ilgio, spinduliškai išsidėsčiusios; sporos rudos. Per parą tik 1 cm2 šio grybo paviršiaus gali išmesti 35 milijonus sporų. Be to, vaisiakūnis puikiausiai dauginasi ir vegetatyvinės grybienos atplaišomis. Šį grybą platina oro srovės, vabzdžiai, pelės, žiurkės ir pats žmogus.
Apsaugos priemonės. Svarbiausia, kad po medinių namų (ir mūrinių) grindimis būtų gera ventiliacija. Grindys negali liestis su žeme. Mediena, naudojama namų statyboje, turi būti švari, neapkrėsta šiuo grybu.
Pažeista mediena dezinfekuojama natrio fluoridu (imti 150 g NaF, 135 g molio, 130 g vandens, išmaišyti ir sutepti grindis). Tirpalas labai nuodingas, reikia saugoti akis. Medienai impregnuoti naudojamas vandenyje tirpus p e n t a-chlorfenolas. Tinka ir kitos dervos, pastos. Pastebėjus trobagrybį, reikia kuo greičiau kreiptis pagal gyvenamą vietą į rajoninę Medienos apsaugos inspekciją, įsiveisus trobagrybiui, nedelsiant išlupti grindis (šią medieną 44 sudeginti) ir pakeisti nauja, impregnuota mediena. Atidžiai nuimti tinką su grybo pėdsakais ir jį pakeisti nauju. Pažymėtina, kad trobagrybis išskiria dujas, pavojingas žmogaus sveikatai.