Gintaro Rūgštis
Dar viduramžiais smilkstančio gintaro dūmais buvo malšinami ausų, dantų, akių skausmai. Įvairiais būdais išgautu gintaro ekstraktu įtrindavo kūną nuo reumato, podagros, artrito. Gintaro karoliai, pakabučiai ir apyrankės ypač aktyviai nešioti siaučiant marui. Jais siekta ir apsisaugoti nuo blogos akies.
Senovės graikų gintaras vadintas žodžiu electrum, išvertus į lietuvių kalbą – “aš ginu”. Manoma, kad lietuviškas žodis “gintaras” taip pat kilęs iš žodžio “ginti”. Ir jis tikrai šią paskirtį atlieka – šiuolaikiniai mokslo tyrimai įtikinamai rodo, kad šis saulės akmuo gali būti patikimas grožio, sveikatos ir energijos šaltinis.
Ypatingas gamtinis mineralas
Gintaras – tai žiloje senovėje augusių pušų (Pinus Succini-fer) sukietėję sakai. Seniai išnykusių spygliuočių syvai pasiekia mus aukso spalvos akmenėlių pavidalu. Gintaras gali būti baltas, geltonas, žalsvas, žydras, raudonas, tačiau dažniausiai pasitaikantys yra spindintys saulėje gelsvos spalvos dariniai. Dėl to jis vadinamas saulės akmeniu.
Gintaras formavosi milijonus metų. Jis – natūralus augalinės kilmės produktas, tad gydymą juo galima priskirti prie fitoterapijos. Šiuo metu pasaulyje kuriami įvairūs natūralūs ir sintetiniai preparatai, naudojant augalinės kilmės žaliavas. Deja, daugelis jų pasižymi ir šalutiniu poveikiu. Per dešimtis milijonų metų gamta sukūrė unikalią ir universalią gydymo priemonę -gintarą, neturintį jokio neigiamo poveikio mūsų kūnui.
Kas jis toks?
Cheminiu požiūriu gintaras – tai organinės kilmės mineralas, sudarytas iš organinių rūgščių ir sieros priemaišų. Degdamas jis skleidžia sakų kvapą, pasižymi neigiamą elektros krūvį ir šilumą akumuliuojančiomis savybėmis. Esant 150 °C temperatūrai jis pradeda minkštėti, o 300 °C – lydosi. Lydant gintarą iš jo gaunama gintaro rūgštis, gintaro aliejus ir kanifolija. Pirmieji du komponentai pasižymi unikaliomis gydomosiomis savybėmis.
Gintaro rūgštis -mūsų kuno “kuras”
Gintaro rūgštis gaunama perdirbant natūralų gintarą. Tai balti, kristalinio pobūdžio milteliai, pagal skonį labai panašūs į citrinų rūgštį. Ji visiškai nekenksminga ir pasižymi unikaliomis gydomosios savybėmis.
Mokslininkams pavyko įrodyti, kad gintaro rūgštis – tai natūralus tarpinis medžiagų apykaitos produktas, esantis kiekvienoje ląstelėje. Kasdien mūsų organizmas pagamina apie 200g gintaro rūgšties ir pats sunaudoja ją savo reikmėms. Sveikam kūnui pakanka gintaro rūgšties, kurią jis pagamina ar gauna su maistu. Tačiau esant nepalankios sąlygoms, patiriant stresą ar staiga pasikeitus fiziniam krūviui, gintaro rūgšties poreikis padidėja. Jos stingant blogėja savijauta, vystosi ligos. Mat organizmas nebesugeba atsispirti neigiamam aplinkos poveikiui. Štai kodėl būtina papildyti gintaro rūgšties atsargas. Visiškas jos nekenksmingumas, gebėjimas teigiamai veikti ir nedideliais kiekiais sustiprina medicininių preparatų poveikį. Todėl ji gali būti laikoma svarbiu maisto papildu.
Šiek tiek gintaro rūgšties galima rasti maisto produktuose:
- rūgusio pieno gaminiuose,
- raugintuose kopūstuose,
- juodoje duonoje,
- jūros moliuskuose,
- vyne,
- aluje,
- rūgščiose uogose ir vaisiuose.
Tačiau gintaro rūgšties šiuose produktuose yra labai mažai.
Tags: gintaro receptai > gintaro rūgšties preparatai > gintaro rugsties tabletes > gintaro rugsties vartojimas > gintaro rūgštis > gintaro rūgštis kaina > gintaro rugstis kur pirkti > gintaro rugstis pirkti > gintaro rumai > gintaro rusys