Dirvos Paruošimas Sodinimui
Tankiai pasodinti žemaūgiai vaismedžiai intensyviai naudoja dirvožemyje esančias maisto medžiagas ir drėgmę šaknims bei antžeminei daliai auginti, kad anksti derėtų. Jei pasodinti medeliai pirmais-antrais augimo metais skursta, tai geras sodas ir derlius neužaugs. Todėl prieš sodinant būtina kruopščiai ir atsakingai paruošti dirvą: sureguliuoti, jei reikia, gruntinio ir paviršinio vandens nuotėkį, patręšti organinėmis bei mineralinėmis trąšomis, išnaikinti piktžoles, patikrinti dirvožemio reakciją ir jei rūgštus – pakalkinti, išrinkti akmenis bei išlyginti paviršių.
Dirvožemio tinkamumas sodo augalams augti priklauso nuo struktūros, jame esančių organinių ir mineralinių (peleninių) medžiagų bei su tuo susijusios mikrobiologinės veiklos. Iš dirvos šaknys paima ne tik peleninius elementus, bet ir organinius azoto, fosforo, sieros junginius, vitaminus bei auksinus, humines rūgštis – mikroorganizmų veiklos produktus. Nustatyta, kad dirvoje turi būti visų augalų vartojamų elementų. Nė vieno cheminio elemento pakeisti kitu negalima. Todėl, jei dirvoje trūksta fosforo, papildomas tręšimas kaliu ar kitu elementu nepadės. O dažniausiai dirvose trūksta azoto, fosforo ir kalio. Bet pasitaiko, kad kai kuriuose trūksta ir labai svarbių mikroelementų: magnio, boro, mangano, molibdeno, vario, cinko, sieros. Stokodami šių elementų, vaismedžiai gali blogai augti arba net žūti. Pavyzdžiui, trūkstant vario jaunų obelaičių pirmamečių ūglių viršūnėlės nustoja augti ir nudžiūsta. Kitais metais iš žemiau esančių pumpurų išaugę ūgliai taip pat apmiršta. Trūksta cinko užauga maži vaismedžių lapai (dažnai dėmėti), vaisiai būna nedideli, derlius menkas. Tręšimas optimaliomis azoto, fosforo, kalio trąšų dozėmis ne tik garantuoja gausų aukštos kokybės vaisių derlių, bet ir padidina vaismedžių atsparumą šalčiams, sausroms bei ligoms.
Humusinguose struktūringuose dirvožemiuose yra daug šaknims kvėpuoti būtino deguonies ir tokiomis sąlygomis sparčiai vyksta mikrobiologiniai procesai, didinantys augalų pasisavinamų maisto medžiagų atsargas.
Parinkus sodui vietą, prieš dvejus ar bent vienerius metus reikia pradėti dirvožemį, koks jis bebūtų: molingas ar smėlingas, derlingesnis ar ne toks derlingas -ruošti. Jei pradedama ruošti prieš dvejus metus, geri priešsėliai pirmaisiais metais gali būti kaupiamieji augalai, patręšti mėšlu. Galima sėti rapsus, garstyčias, facelijas, lubinus ir įvairius mišinius su ankštiniais augalais (ypač molingose dirvose). Nuėmus derlių nedelsiant skutamos ražienos arba negiliai suariama. Vėliau dar kartą suariama 30 cm gyliu. Jeigu leidžia augintojo materialinė būklė, pavasarį pasėtus augalus tikslingiausia aparti (kaip žaliąją trąšą). Vėliau, eksploatuojant sodą, tai atneš neabejotinai didelę naudą.
Jei veiklios medžiagos P2O5 arba K2O (trąšos tos pačios grupės) yra daugiau kaip15 mg/100 g dirvožemio, tai tręšti šiomis trąšomis prieš sodinant sodą nebūtina, o jeigu daugiau kaip 20 mg, tai nereikia.
Rudenį, jei reikia, melioruojama ir aplyginamas paviršius.
Antraisiais metais (taip pat ir ruošiant vienerius metus) anksti pavasarį, išbėrus reikalingas mineralines trąšas, sunkesnėse žemėse sėjami vikių-žirnių-avižų mišiniai, o lengvesnėse, sausesnėse ir rūgščiose priesmėlio bei smėlio žemėse – gel tonžiedžiai ar siauralapiai lubinai. Liepos mėn. antroje pusėje žalioji augalų masė užariama kiek galima giliau (40-50 cm). Po to galima sulėkščiuoti, sukultivuoti, kur reikia palyginti ir apytikriai po menesio, sudygus bei paaugus piktžolėms iki 10-15 cm aukščio, plotą nupurkšti sisteminiais herbicidais. Šiuo metu tinkamiausias sisteminio veikimo herbicidas „Raundup” (Raundapas), leistas vartoti tarptautinėje integruotos augalų priežiūros sistemoje. Efektyviai naikina visas trumpaamžes ir daugiametes piktžoles, tarp jų ir varpučius, kenksmingiausias sodų piktžoles. | augalus patenka pro lapus, dirvoje neveiklus. Dozė 3-5 l/ha sumaišius su 200 I vandens. į šį mišinį pridėjus 4 kg amonio sulfato labai pagerėja herbicido veikimas. Purškiama tik esant sausiems piktžolių lapams. Reikėtų, kad nupurškus bent 4-6 val. nelytų. Piktžolės paruduoja ir sunyksta per 3-4 savaites. Šiuo herbicidu galima purkšti ir vėliau, net iki spalio mėn., bet tik esant ne žemesnei kaip 10°C temperatūrai.
Jeigu ūkyje yra pakankamai mėšlo, į nehumusingus dirvožemius jo reikėtų užarti apie 80-100 t/ha, o į humusinges-nius – 60-80 t/ha. Tada sideratų sėti nebereikia. Vasarą, kai smarkiai auga piktžolės, purškiama minėtu herbicidu tokiomis pat dozėmis. Vėliau, rudenį, beriamos mineralinės trąšos ir užariamos, po to kultivuojama.
Obelys gerai auga bei dera rūgščiuose dirvožemiuose (5-5,5 pH), tačiau tinkamiausia reakcija 5,5-6,5 pH. Jeigu lauke dvejus metus buvo auginami ir užariami sideratai arba gausiai patręšta mėšlu, tai tikriausiai dirvožemio reakcija bus tinkama ir kalkinti nereikės.