Sėjos Kalendorius 2012
| AUGALŲ PAVADINIMAS | Dienų tinkamumas | Sėklų ir daigų sodinimas namuose | Sodinimas šiltnamiuose | Sodinimas į gruntą | |
| Kovas | Balandis | Gegužė | Birželis | ||
| Lapai, stiebai – greitai augantys augalai, kurių vertingoji dalis virš žemės:
salotos, krapai, agurkai, salierai, petražolės,špinatai, vasariniai kopūstai, daugelis vaistinių žolių, vienmetes kambarinės gėlės |
labai gerai | 25,26,30 | 4,5,24,25,26, 27, 28 (iki 19 val.) | 1,2,3, 4,5 | 1,2, 28, 29, 30 |
| gerai | 27, 28, 29 | 8, 9, 22, 23, 24 | 24, 25, 29, 30, 31 | 6, 7, 25, 26 | |
| patenkinamai | 7, 8, 9, 10 | 6,7,12,13,16 | 9, 15, 22, 23 | 10, 11, 15,27 | |
| ŽIEDAI, VAISIAI GRŪDAI-augalai, kurių vertingoji dalis yra virš žemės:
pomidorai, moliūgai, baklažanai, melionai, aguročiai, cukinijos, arbūzai, pupos, pupelės, žirniai, kukurūzai, saldieji pipirai,svogūnų laiškai, žieminiai kopūstai, porai, daugiametės kambarinės gėlės, braškės, žemuoges, kitos uogos |
labai gerai | - | 7, 8, 9, 12, 13 | 2,3, 4, 9, 10 | 1,2,6,7 |
| gerai | 25, 26, 27, 28, 29, 31 | 4, 5, 6, 26, 27 | 1,5, 29, 30, 31 | 25, 26, 28, 29, 30 | |
| patenkinamai | 1,2,3,4,5 | 16, 23, 24, 25 | 15, 23, 24, 25 | 10, 11, 15, 21,27 | |
| Šaknys, vaisiai, medžiai -
lėtai augantys augalai, šakniavaisiai: bulvės, morkos, ridikai, burokai, ropės, cukriniai runkeliai, saldžiosios bulvės, ropiniai kopūstai, svogūnai, česnakai, medžiai, vaismedžiai, krūmai, daugelis gydomųjų šaknų, pavyzdžiui, valerijonai, trūkažolės ir kt. |
labai gerai |
-
|
8, 9, 12, 13 | 9, 10, 14, 15 | 6, 7, 10, 11 |
| gerai | 1,2,3, 4, 9,10 | 4, 5,6,7,16 | 1,2,29, 30, 31 | 25, 26, 28, 29, 30 | |
| patenkinamai | 25, 26, 27, 28, 29,30 | 17, 24, 25, 26, 27 | 3, 4, 5, 23, 24, 25 | 1,2, 15, 21,27 |
■Sodinimas, želdinimas
Sakoma, neverta išradinėti dviračio iš naujo. Taigi nieko nuostabaus, kad šiais laikais sodininkai ir daržininkai, norėdami gauti kuo geresnį derlių, pasikliauja senolių išmintimi. Sėdami, sodindami atsižvelgia į Mėnulio fazes, nes tai -šimtmečių patikrinta praktika.
Anot liaudies išminties, sodinti ar persodinti kambarines gėles geriausia, kai Mėnulis yra Mergelės, Jaučio ar Ožiaragio ženkluose (ypač gerai, jei jis sutampa su priešpilniu), nes tai – vadinamosios-šaknų dienos: kovo 25, 26 d.; balandžio 3,4,12,13,28 d.; gegužės 28, 29 d.; birželio 5, 6, 7 d. Taip pat tinka dvi dienos po jaunaties iki pat pilnaties, išskyrus dieną prieš pilnatį. Pasak astrologų, tuo laiku gerai prigyja persodinti net seni ar labai lepūs augalai. Tris dienas prieš Mėnulio užtemimą ir po jo nepatartina nieko sodinti ar persodinti (gegužės 18,19, 20, 21,22 d.). Pilnėjant Mėnuliui, tinka sodinti vaistažoles ir gėles. Šakniavaisines daržoves patartina sėti ir sodinti per delčią (kovo 19,20, 21, 22 d.; balandžio 13, 14, 15,16, 17, 18, 19, 20, 21 d.; gegužės 13,14,15,16,17,18, 19, 20 d.; birželio 11,12,13,14,15, 16,17,18,19 d.). Šis laikas tinkamas ir genėti. Vaismedžius geriausiai skiepyti per priešpilnį vadinamosiomis vaisių dienomis, kai Mėnulis būna Avino, Liūto ar Šaulio ženkluose (balandžio 1-3 ir 29 d., birželio 3-5 d.). Tręšti – danguje šviečiant pilnačiai (balandžio 7-12 d.; gegužės 6-12 d.; birželio 5-10 d.) arba delčiai (balandžio 13-20 d.; gegužės 13-20 d.; birželio 11-19 d.).
Kovas
Anot specialistų, kovą reikia sėti ankstyvąsias daržoves: ankstyvuosius bei žiedinius kopūstus, salotas, salierus, paprikas, porus, pomidorus, agurkus, ridikėlius, laiškinius svogūnus, ankstyvąsias paprikas ir kt. Kovą jau turėjote šildomuose šiltnamiuose arba dėžutėse pasėti daržovių sėklų daigams.
Pomidorai, kurie bus auginami nešildomuose šiltnamiuose, sėjami kovo viduryje iki mėnesio pabaigos. Lauke auginami pomidorai sėjami mėnesio pabaigoje iki balandžio pirmosios dekados. Jei agurkus auginsite šildomame šiltnamyje, juos sėkite kovo pabaigoje. Jei nešildomame – balandžio paskutinę dekadą. Agurkų nepikuokite – geriau augs. Sėkite ne per sekliai, žemė visada turi būti drėgna.
Daigai gerai auga parduotuvėje įsigytuose atskirų augalų rūšių substratuose. Galima nusipirkti substrato su vienkartiniais indais, kurie įsodinti lysvėje visiškai suyra. Stambesnes sėklas sėkite 3-4 cm atstumu, 0,5 cm gylyje, smulkias sėklas (salierų, salotų) užberkite 1-2 mm žemių sluoksniu. Iki dygimo pridenkite plėvele, laistykite kuo rečiau, bet gausiau.
Pomidorų daigai užauga per 45-55 dienas, agurkų – per 25-35 dienas. Jeigu norite sulaukti ankstyvo agurkų derliaus, rinkitės savidulkius trum-pavaisius hibridus, kurių žiedams apdulkinti nereikia bičių. Agurkų hibridai labiau tinkami auginti lauke.
Balandis
Balandžio mėnesį jau sėjamos ankstyvosios lauko daržovės, todėl reikia baigti visus paruošiamuosius darbus. Anksti pavasarį, kai vidutinė paros temperatūra būna teigiama, galite pradėti sėti ankstyvąsias daržoves lauke. Sužydėjus šalpusniams, pradėjus augti žieminiams rugiams, žydėti gluosniams, parskridus gandrams, sėjami ankstyvieji ridikėliai, morkos, pastarnokai, petražolės, ropės, česnakai, krienai, šparagai, špinatai ir kt.
Balandį metas sodinti daržoves inspektuose. Paskutinę mėnesio dekadą sodinami ankstyvųjų gūžinių ir žiedinių kopūstų daigai, ankstyvosios bulvės. Iš kaupų išimamos vidutinio ankstyvumo ir vėlyvesnės bulvės, daržovių pasodai. Naktimis dar gali būti šalnų – pasirūpinkite, kad jūsų „augintiniai” nesušaltų. Daugiametes ir dvimetes daržoves uždenkite agroplėvele ar įrenkite specialias priedangas – greičiau užderės. Nepamirškite patręšti daugiametes ir dvimetes daržoves, supurenti dirvą. Lauke nuo vėjo apsaugotose lysvėse sėjami ir vidutinio ankstyvumo kopūstai. Continue reading “Sėjos Kalendorius 2012” »
Verbos
Džiaugsmingai nusiteikusi minia, lydi Jėzų – kloja medžių šakeles Jam po kojų, tiesia drabužius. Rodos, jei galėtų, net širdį išėmę iš krūtinių paklotų. Ir vis tik Jėzus nesidžiaugia, nes supranta, kad tik maža dalelė žmonių nuoširdžiai Jį pagerbia, o daugelis mąsto šitaip: "Mes paskelbsim Jį karaliumi ir tada reikalausim, kad Jis mumis rūpintųsi, mus gydytų, o svarbiausia, kad sutelktų tautą ir išvytų romėnus". Taip žydai įsivaizdavo ateitį, šaukdami "Hosana!" Atseit, mes šiandien Tave pagerbsim, o vėliau Tu darysi, kaip mes norėsim. Jie šūkaudami lydi Jėzų, o Jis jaučiasi, kaip auka, kaip avinėlis, kuris, po keletos dienų, bus paaukotas Velykose, drauge su kitais avinėliais.
Sidabras Juoduoja
Kai taip atsitinka, daug kas mano, kad papuošalai ar stalo įrankiai greičiausiai yra pagaminti iš nekokybiško metalo. Tai netiesa. Sidabras pajuoduoja veikiamas sieros, kurios yra maisto produktuose, buitinėje chemijoje ir pan. Labai veiksminga priemonė patamsėjusiam sidabrui valyti – aliuminis. Jei neturi paprasto aliumininio puodo, pasinaudok aliuminio folija.
Sidabrinius daiktus sudėk į aliuminio puodą. Jei naudosi kitokį puodą, kiekvieną sidabrinį daiktelį suvyniok į foliją ir tik tada sudėk į puodą. Įpilk šalto vandens, kad apsemtų, ir užkaisk. Po 10 min. nukelk nuo ugnies. Kai vanduo atvės, visus daiktus sausai nušluostyk.
Kaip numesti svorio nuo pilvo
Kodėl kartais svoris auga kone iš oro? Kodėl kai kurios kūno vietos niekaip nesuliesėja, prie jų riebalai tiesiog „prilimpa” (prie klubų, šlaunų, pilvo)? Todėl, kad kūno riebalai būna dviejų rūšių – porėtieji ir tankieji. Kai valgome per daug, o judame per mažai, sulėtėja medžiagų apykaita ir poodyje kaupiasi porėtieji riebalai. Jų galima atsikratyti tradiciniais svorio mažinimo būdais. Kitos rūšies – tankiųjų – riebalų sankaupos susijusios ne su medžiagų apykaita, o su netaisyklinga 
laikysena. Laikysena priklauso nuo skeletą laikančių raumenų būklės.
Jeigu skeletas dėl raumenų silpnumo ir pakitusios laikysenos negali visiškai atlikti savo atraminės funkcijos, sutankėjęs riebalinis audinys virsta atraminio aparato dalimi. Išsiskirti su „atraminiais” riebalais organizmas nenori tol, kol jų reikia kūnui palaikyti. Tankios struktūros riebalų sankaupos turi būti šalinamos visai kitaip nei porėtieji riebalai.
Pirmiausia reikia gerinti laikyseną ir stiprinti raumenis. Tuomet riebalai tampa nebereikalingi organizmui -tada jis pats paleidžia „riebalų ramentus”, kuriais anksčiau buvo pripratęs remtis.
Kirmelės Žmogaus Organizme
Yra daugybė rūšių parazitų, kurie gali apsigyventi žmogaus organizme. Kad išgyventų, daugeliui parazitų reikia nešiotojo. Jais dažniausiai tampa gyvūnai, o per gyvūnus užsikrečia ir žmogus. Kirmėlės (spalinės, askarides, plaukagalviai ir kitokie kirminai) dažniausiai apsigyvena virškinimo sistemoje.
Į žmogaus organizmą patekę parazitai labai susilpnina imuninę sistemą, todėl sumažėja atsparumas ligoms. Kirmėlėmis užsikrėtęs suaugęs žmogus jokių rimtų simptomų gali nejausti, nes jie panašūs į kitų ligų. Pastaruoju metu daugėja užsikrėtusiųjų kirmėlėmis. Lauke gausu keturkojų išmatų. Maži vaikai prisikapsto kirminų kiaušinėlių žaisdami lauke. Profilaktiškai, kai duodama vaistų šuniui ar kitam gyvūnui, patariama išgerti kursą vaistų nuo kirmėlių visiems šeimos nariams (pasikonsultuokite su šeimos gydytoju).
Continue reading “Kirmelės Žmogaus Organizme” »
Žarnyno valymas nuo kirmėlių
Lietuvoje, deja, plačiai neatliekami tyrimai dėl kirmėlių, o reikėtų, nes, pagal statistiką, kirmėlių turi kas trečias žmogus. Ateina pacientai, kurie skundžiasi įvairiais negalavimais. Atlikus išsamesnius tyrimus, paaiškėja, kad priežastis – kirmėlės. Vienai merginai bėrė veidą, po atlikto kraujo tyrimo (iš kai kurių kraujo parametrų pakitimų galima įtarti esant kirmėlių) paaiškėjo, kad ji turi kirmėlių.
Jei vaikai turi kirmėlių, pagrindiniai simptomai būna pilvo skausmai, sutrikęs apetitas, mažakraujystė, pykinimas, seilėtekis, lytinių organų niežėjimas, griežimas dantimis, irzlumas, padidėjęs nervingumas ir kt. Taip pat gali atsirasti odos bėrimas, alergija, nes kirmėlių išmatos yra organizmui svetimas baltymas. Kirmėlių nešiotojai yra ne tik katės ir šunys.
Continue reading “Žarnyno valymas nuo kirmėlių” »
Pinigų taupymas
Balandis – švaros ir atsinaujinimo metas. Tvarkydama aplinką ir būstą, atidžiau pažvelk ir į savo piniginės turinį bei jos užkaborius: juose dažnai prisikaupia visiškai nevertingo „turto” – senų čekių, kvitų, kalendoriukų, prekybos centrų lipdukų. Verta peržiūrėti ir visas korteles – galbūt kai kuriomis nesinaudoji ir jos tik užima vietą?
Ištikimi gryniesiems
„Swedbank” Asmeninių finansų institutas internetu atlikto apklausą, iš kurios paaiškėjo, kad nors mokėjimo kortelėmis jau galima atsiskaityti beveik visur, daugelis savo piniginėje vis tiek turi bent šiek tiek grynųjų. Vienas pagrindinių argumentų – neva atsiskaitydami grynaisiais jie labiau jaučia tikrąją pinigų vertę. Visgi derėtų nepamiršti, kad piniginė lengvai gali tapti vagišių taikiniu, tad joje verčiau nelaikyti stambių sumų. Racionaliausia nešiotis 50-100 litų. Jei prireiks daugiau grynųjų – pasinaudok bankomatu.
Continue reading “Pinigų taupymas” »
Maistas Smegenims
Ypač svarbu smegenų maistą įtraukti į subalansuotą vaikų mitybą – juk jie kasdien atranda ir išmoksta daugybę naujų dalykų.
Nors riešutuose ir džiovintuose vaisiuose daug cukraus ir riebalų, jie itin palankiai veikia nervų sistemą ir protinį pajėgumą.
Angliavandeniai – pagrindiniai energijos tiekėjai smegenų ląstelėms. Smegenyse skaidomas tik smulkiausias angliavandenių komponentas gliukozė (dar vadinama vynuogių cukrumi).
Grūdiniai produktai, daržovės neleidžia nukristi gliukozės kiekiui kraujyje ir kartu didina protinio darbo našumą.
Ankštinėse daržovėse, kiaušiniuose, sveikuose grūduose ir sūryje yra cholino, kuris pagerina trumpalaikę atmintį. Panašiu poveikiu pasižymi ir ženšenis, citrina bei rozmarinas.
Darbingumą ir atmintį neblogai stimuliuoja jogurtas su klevų sirupu, pieno ir bananų kokteiliai, varškė su tikra vanile, tikra kakava su žiupsneliu cinamono.
Prieskoniai ne tik pagerina valgių skonį, bet ir žadina protą. Ypač veiksmingi pikantiškieji – jie šiek tiek pagreitina širdies plakimą ir taip pagerina kraujotaką. Protinį darbingumą palankiai veikia imbieras, karis.
Pusryčių Nauda Organizmui Ir Nuotaikai
Dažnai diena prasideda skubiai praryta riekele duonos su puodeliu per karštos kavos ar arbatos. Toli gražu iki mitybos specialistų mėgstamo posakio, kad pusryčiauti reikėtų kaip karaliui, pietauti kaip paprastam žmogui, o vakarieniauti kaip elgetai. Mat pusryčiai ne tik padidina darbingumą ir žvalumą, bet ir pagerina nuotaiką. Taigi klausimą “Kodėl šiandien taip prastai nusiteikusi/nusiteikęs?” drąsiai būtų galima keisti kitu: “Gal prastai papusryčiavai?” Darbe, sportuojant ar laisvalaikiu tie, kurie nepusryčiauja arba iš ryto kramto “atbulais dantimis”, negali dieną būti žvalūs ir gerai nusiteikę. O gerai papusryčiavus atsiranda ne tik darbingumas, bet ir galutinai išsisklaido vakarykštės dienos nuovargis.
Continue reading “Pusryčių Nauda Organizmui Ir Nuotaikai” »
Dejavu Jausmas (Kažkur jau mačiau)
Žodis „deja vu” kilęs iš prancūzų kalbos ir pažodžiui išvertus reiškia „jau matyta”. Pirmą kartą šį pavadinimą XIX a. pasiūlė prancūzų psichologas ir tyrėjas Emile Boiracas, aprašęs fenomeną knygoje „Ateities psichologija”. Nuo to laiko praėjo daugiau nei šimtas metų, bet mokslininkai ir šiandien neturi tikslaus šio reiškinio paaiškinimo. Žinoma tiek, kad dežavu bent kartą gyvenime patiria apie 97 proc. žmonių (dažniau jaunystėje). Kai kurie mokslininkai linkę manyti, kad šis jausmas (prastesnis nuo epilepsijos priepuolių kenčiantiems žmonėms. Keisčiausia, kad dežavu patiriamas visiškai banaliose, niekuo neišsiskiriančiose gyvenimiš
kose situacijose: pravažiavo žalias automobilis, gatvėje pralenkė žmogus su skrybėle, ausį pasiekė tolumoje skambanti muzika, iš kaimyno balkono iššoko baltas katinas… Atrodo, nieko ypatinga. Ir staiga… Stop! Juk visa tai jau buvo!
Continue reading “Dejavu Jausmas (Kažkur jau mačiau)” »
keep looking »